Šeimininkė šalia laiptų, palaipsniui metimo brangus kilimas savo drabužius. visur stovi vazelės, sienos gerbiamas ir senoji baldai, kad ši vieta panašia galeriją, kurioje pagrindinis pavyzdys – tai pati namuose. atrodo, kad ji pasakų magija, jos aukščiau visokiausių pagyrų, manierų ir lyg iš jau seniai praeityje. mergina ilgai kai laiptų, didelį langą, už kurio lipa savo teises pilnas mėnulis, akys jos krauju, visas kūnas ruošiasi bangos transformuojančius iš kur nors iš gilesnes pasąmonė. paguosti gali tik savo kuris kaip stovės priešais ją iš tuštumos, lyg vilkolakis, už savo auka. jo storas, stiprus, beveik nepasotinamas organas gražuolė plačiai apreikštą burna, jis gamina nenormalus ir veidrodyje visu ūgiu žmogų atsispindi dviejų meilužių, jie šoka mėnulio šokis